Džeimso Webbo kosminis teleskopas
Džeimso Webbo kosminis teleskopas (JWST) yra naujausias NASA, Europos kosmoso agentūros ir Kanados kosmoso agentūros projektas, skirtas astronominiams stebėjimams infraraudonųjų spindulių srityje. Šis teleskopas, pavadintas buvusio NASA vadovo Džeimso Webbo garbei, buvo paleistas 2021 m. gruodžio 25 d. ir pasiekė Saulės–Žemės Lagrange’o tašką L2 2022 m. sausio mėnesį.
Pagrindinės charakteristikos
JWST yra didžiausias kosminis teleskopas, veikiantis infraraudonųjų spindulių diapazone, kuriuo galima stebėti tolimus Visatos objektus. Jo optinė sistema yra 6,5 metrų skersmens, sudaryta iš 18 šešiakampių segmentų, padengtų auksu, kuris gerai atspindi infraraudonuosius spindulius. Teleskopo konstrukcija leidžia aptikti silpnesnius objektus, kurie anksčiau nebuvo matomi.
Teleskopas skrieja aplink Saulę, 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės, ir jo orbitos ypatybės leidžia nuolat stebėti kosmosą, užtikrinant tinkamas temperatūros sąlygas moksliniams tyrimams. JWST gali aptikti labai nutolusius objektus, kurių raudonasis poslinkis z ≈ 20, ir tikimasi, kad jis padės tyrinėti pirmąsias galaktikas, susiformavusias po Didžiojo sprogimo.
Moksliniai instrumentai
JWST turi keturis pagrindinius mokslinius instrumentus:
- NIRCam (artimosios infraraudonosios spinduliuotės kamera) – skirta didelės raiškos nuotraukoms gauti.
- NIRSpec (artimosios infraraudonosios spinduliuotės spektrografas) – leidžia atlikti spektroskopinius stebėjimus.
- MIRI (vidutinės infraraudonosios spinduliuotės instrumentas) – apima kamerą ir spektrografą.
- FGS/NIRISS (gidavimo jutiklis ir beplyšis spektrografas) – stabilizuoja teleskopo stebėjimo kryptį.
Pirmieji stebėjimai
Pirmasis JWST nufotografuotas vaizdas buvo paskelbtas 2022 m. liepos 11 d. ir jame matomas galaktikų spiečius SMACS 0723, kuris rodo, kaip gravitacinis lęšis gali padidinti tolimų objektų šviesą. Teleskopas taip pat atliko stebėjimus, kurie leido analizuoti egzoplanetų atmosferas, identifikuojant vandens, anglies dioksido ir metano buvimą.
Tyrimų perspektyvos
JWST misija planuojama dešimt metų, ir tikimasi, kad jis suteiks naujų žinių apie galaktikų formavimąsi, žvaigždžių evoliuciją ir galimybes gyvybės paieškai už Žemės ribų. Astronomai tikisi, kad teleskopas leis pažvelgti į Visatos praeitį ir atskleisti mįsles apie jos formavimąsi.
Parašykite komentarą