Haubicų Istorija ir Raida

Haubica – tai didelio kalibro artilerijos ginklas, skirtas pirmiausia stromojo šaudymo metodui. Šiuo metu haubicos yra pagrindinis lauko artilerijos tipas, dažnai naudojamos siekiant sunaikinti taikinius, esančius už priedangų ar kitų kliūčių. Haubicų galimybė keisti šaudymo kampą leidžia efektyviai atakuoti skirtingais atstumais bei kampais.

Etymologija

Pavadinimas „haubica“ kilęs iš čekų kalbos žodžio houfnice, kuris reiškia „minios“ ir buvo importuotas iš viduriniojo vokiečių kalbos. Istoriškai, haubicos buvo naudojamos dar husitų karų laikais, kuomet češai jas naudojo prieš pėsčiąsias ir raitąsias pajėgas, siekdami sukelti chaosą ir paniką priešui.

Istorija

Modernios haubicos pradėjo atsirasti Švedijoje XVII amžiaus pabaigoje, ir jų efektyvumas ypač išryškėjo per apgultis. Skirtingai nuo moźdierių, haubicos galėjo šaudyti įvairiais kampais, kas leido joms būti itin efektyvioms tiek kare, tiek strateginėse operacijose.

XX amžiuje haubicos tapo plačiai naudojamos tiek Pirmajame, tiek Antrajame pasauliniuose karuose, ir jų universalumas leido joms išsilaikyti iki šių dienų. Dėl trumpesnių vamzdžių, haubicos buvo lengvesnės ir kompaktiškesnės už lygiavamzdžius ginklus, todėl galėjo naudoti sunkesnius sviedinius.

Šiuolaikinės Haubicos

Šiandien populiariausios haubicos turi 105, 122, 152, 155 ir net 203 mm kalibrus. Jos būna tiek savaeigės, tiek tempiamos, o modernių haubicų vamzdžių ilgis dažniausiai siekia 39-52 kalibrus.

Haubicos – tai ne tik ginklas, bet ir technologinis pasiekimas, leidžiantis kariams efektyviai reaguoti į kintančias mūšio sąlygas ir užtikrinti reikiamą ugnies galią bei tikslumą.

Jei norite sužinoti daugiau apie haubicas, galite perskaityti šį straipsnį: Šeši kūno riebalų tipai: ką vertėtų žinoti?.