Jekaterina II: Protinga Valdovė ir Meilužių Karalienė

Jekaterina II, dar žinoma kaip Jekaterina Didžioji, buvo viena iš žymiausių Rusijos imperatorienių, valdžiusi nuo 1762 iki 1796 metų. Jos valdymas pasižymėjo ne tik protingu ir racionaliu požiūriu į valstybės reikalus, bet ir asmeniniu gyvenimu, kuris išsiskyrė gausiais meilės romanų.

Gimusi 1729 m. Prūsijoje, Jekaterina buvo paimta iš mažos vokiečių kunigaikščių šeimos. Nors jos tėvas buvo karinio gyvenimo entuziastas, motina dažnai keliaudavo, todėl Jekaterinos auklėjimas buvo paliktas savaime.

1745 m. ji tapo Petro III žmona, tačiau ši santuoka nebuvo sėkminga. Jau netrukus po vestuvių Jekaterina pradėjo keisti meilužius, o pirmasis jos mylimasis buvo dvariškis, kuris buvo priverstas išvykti dėl carienės Elžbietos įtarimų. Nepaisant to, Jekaterina greitai atrado naujus meilės objektus.

Jų santuoka buvo formalumo kupina, o Petras III pasirodė nesugebantis tinkamai atlikti vyro vaidmens. Dėl to Jekaterina netrukus pradėjo galvoti apie perversmą, ir po Elžbietos mirties ji sugebėjo nuversti savo vyrą.

Jekaterina II yra žinoma dėl savo dosnumo meilužiams – už vieną naktį kartu ji galėjo padovanoti dvarą ar titulus. Jos meilužiai dažnai buvo apdovanojami už pastangas ir lojalumą.

Jos asmeninis gyvenimas buvo kupinas skandalų, o kalbos apie tai, kad pirmasis jos sūnus, Pavelo I, galbūt nebuvo Petro III vaikas, tik dar labiau sustiprino mitus apie jos intymų gyvenimą. Jekaterina turėjo didelę įtaką ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos istorijoje.

Jekaterinos II valdymo laikotarpiu įvyko ženklių pokyčių – buvo stiprinama centrinė valdžia, plečiamos bajorų teisės, ir Rusija prisijungė Krymą bei kitas teritorijas.

Jekaterina buvo ambicinga ir protinga valdovė, kuri siekė Rusijos galybės. Jos mirtis 1796 m. sukėlė daugybę spekuliacijų, o mitai apie jos gyvenimą ir šiandien išlieka aktualūs.