Kosminė erdvė: Mūsų Visatos paslaptys

Kosmosas, dar vadinamas kosmine erdve, yra erdvė, esanti už Žemės atmosferos ir tarp dangaus kūnų. Ši erdvė nėra visiškai tuščia, ji sudaryta iš mažo tankio dalelių, daugiausiai vandenilio ir helio plazmos, elektromagnetinių bangų, magnetinių laukų, neutrinų, kosminių dulkių ir kosminių spindulių. Įprasta kosminės erdvės temperatūra siekia 2,7K, arba −270,45 °C.

Kosmosas yra ne tik fizikinis terminas, bet ir filosofinė koncepcija. Jis apima visą materialųjį pasaulį, medžiagą ir laukus, kurie egzistuoja erdvėlaikyje. Filosofinėje prasme, kosmosas atspindi tvarką, priešingai chaosui.

Kosminiai tyrinėjimai prasidėjo XX a., kai buvo išvystyta oro balionų technologija, vėliau sekė raketų skrydžiai ir pirmieji pilotuojami skrydžiai į kosmosą, kurį 1961 m. atliko SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas. Dėl didelių kaštų, skrydžiai į kosmosą kol kas vyksta tik žemoje Žemės orbitoje ir Mėnulyje.

Kosminėje erdvėje tyrinėjamos ne tik žvaigždžių ir galaktikų struktūros, bet ir tamsioji medžiaga, kurios sudaro apie 90% visų galaktikų masės. Stebėjimai rodo, kad didžioji dalis masės ir energijos stebimojoje Visatoje yra tamsioji medžiaga, apie kurią vis dar yra daug neaiškumų.

Nėra vieningo sutarimo, kur prasideda kosminė erdvė, tačiau dažniausiai naudojama Karmano linija, esanti 100 km aukštyje virš Žemės jūros lygio.