Mėnulis: Žmogaus Nuotykių Istorija

Mėnulis, artimiausias ir geriausiai pažįstamas dangaus kūnas, visada žavėjo žmoniją savo paslaptimis ir grožiu. 1969 m. liepos 20 d. buvo padarytas istorinis žingsnis, kai pirmieji žmonės – Neilas Armstrongas ir Edvinas „Buzzas” Aldrinas – palietė Mėnulio paviršių. Armstrongas šią akimirką apibūdino kaip „mažą žingsnį žmogui, bet didelį šuolį žmonijai“.

Pradžia ir pirmieji tyrimai

Modernieji Mėnulio tyrinėjimai prasidėjo 1959 m., kai sovietų zondas „Luna 1“ praskriejo pro Mėnulį, o vėliau „Luna 3“ pirmą kartą nufotografavo nematomąją Mėnulio pusę. Tuo tarpu JAV „Ranger“ misijos, trukusios nuo 1961 iki 1965 m., padėjo surinkti svarbių duomenų apie Mėnulio paviršių, kai zondai, panašūs į kamikadzes, apžiūrėjo jį iš arti, užfiksuodami tūkstančius nuotraukų.

Apollo programa

1961 m. JAV prezidentas Johnas F. Kennedy paskelbė apie ambicingą tikslą – nuskristi į Mėnulį. „Apollo“ programa tapo šio tikslo įgyvendinimo pagrindu, ir 1969 m. „Apollo 11“ misija tapo sėkmingiausia, kai astronautai pabuvojo Mėnulyje. Po to sekė dar penkios misijos, kuriose iš viso Mėnulyje pabuvojo 12 žmonių, o paskutinis nusileidimas įvyko 1972 m. su „Apollo 17“ misija.

Grįžimas į Mėnulį

Po ilgo laiko tarpo, Mėnulio tyrimai vėl suaktyvėjo. Nuo 2000-ųjų metų Kinija ir Indija taip pat pradėjo savo misijas. 2019 m. Kinijos „Chang’e-4“ zondas sėkmingai nusileido tolimojoje Mėnulio pusėje, o Indijos „Chandrayaan-3“ misija praturtino žinias apie Mėnulio paviršių, užfiksuodama pirmuosius drebėjimus Mėnulio gelmėse.

Moksliniai atradimai

Naujausi tyrimai, atlikti naudojant įvairius zondus, patvirtino, kad Mėnulyje gali būti vandens ledo, ypač šiauriniame ir pietiniame ašigalio regionuose. Šie atradimai atveria naujas galimybes ateities tyrimams ir galbūt net žmonių kolonijoms Mėnulyje.