Nykštukinės planetos: Plutonas ir nauji atradimai

Nykštukinė planeta yra dangaus kūnas, kuris sukasi aplink Saulę, turi pakankamą masę, kad jo gravitacija nugalėtų kieto kūno jėgas, ir įgauna hidrostatinę pusiausvyrą (beveik sferinę) formą. Tačiau ji nėra dominuojantis kūnas savo orbitoje ir nėra palydovas. Remiantis Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) 2006 m. patvirtintu apibrėžimu, Plutonas buvo pervadintas iš planetos į nykštukinę planetą, kadangi jo orbita kertasi su Neptūno.

Šiuo metu žinoma apie šešias nykštukines planetas, tarp jų: Cerera, Plutonas, Eridė, Haumėja ir Makemake. Cerera, atrasta 1801 m., ilgą laiką buvo laikyta planeta, tačiau 2006 m. buvo perklasifikuota į nykštukines planetas. Plutonas, atrastas 1930 m. vasario 18 d., prarado planetos statusą 2006 m. rugpjūčio 24 d. ir dabar laikomas nykštukine planeta.

Eridė, atrasta 2003 m., buvo pavadinta „dešimtąja planeta“, tačiau 2006 m. ji taip pat buvo priskirta nykštukinių planetų klasei. Haumėja ir Makemake buvo atrastos atitinkamai 2004 m. ir 2005 m., ir abi buvo priskirtos nykštukinių planetų sąrašui 2008 m.

Nykštukinės planetos skrieja toliau nuo Saulės, ir jų atradimai gali atskleisti dar daugiau apie Saulės sistemos kūnus. Tarp naujausių atradimų yra RR245, kuri yra ledinė planeta, esanti už 9,7 mlrd. kilometrų nuo Saulės. Jos orbita yra labai ištęsta, o skersmuo siekia apie 700 kilometrų.

Plutonas, būdamas nykštukinė planeta, turi penkis pažįstamus palydovus, iš kurių didžiausias yra Charonas. Jo orbitos savybės ir struktūra vis dar yra aktyviai tiriamos, ir mokslininkai tikisi, kad ateityje bus atrasta dar daugiau panašių objektų.

Nykštukinės planetos yra intriguojančios ne tik dėl savo dydžio ir vietos, bet ir dėl naujų atradimų, kurie gali pakeisti mūsų supratimą apie Saulės sistemą. Vis daugiau astronomų dirba šioje srityje, tikėdamiesi atrasti dar daugiau nykštukinių planetų ir ištirti jų savybes.